ES mokesčių direktyva azartinių lošimų sektoriui? Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ragina ieškoti naujų pajamų šaltinių

Ženklesnis poslinkis Europos azartinių lošimų politikoje gali būti netoliese, kai Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pateikia prieštaringą pasiūlymą Briuselyje. Per Visegrado grupės lyderių susitikimą Bratislavoje Tuskas paragino rimtai apsvarstyti ES lygio azartinių lošimų mokestį. Šis žingsnis skirtas užsitikrinti finansavimą kitam Europos Sąjungos ilgalaikiam biudžetui, apimančiam 2028–2034 metus. Tusko samprotavimai sutelkia dėmesį į naujų pajamų šaltinių nustatymą, kurie nesukeltų papildomo finansinio spaudimo darbo jėgai, o taikytųsi į skaitmenines paslaugas, kriptovaliutas ir azartinius lošimus.

Idėja apmokestinti internetinius lošimus nėra visiškai nauja Europos Parlamento koridoriuose, tačiau Tusko pritarimas suteikia naują postūmį. Parlamentas jau nustatė internetinius azartinius lošimus kaip galimą ES biudžeto „nuosavų išteklių“ šaltinį. Apskaičiuota, kad toks mokestis galėtų būti labai pelningas bloko finansams.

„Norėčiau, kad Europos Parlamento pasiūlymas dėl azartinių lošimų ir kriptovaliutų mokesčių būtų vertinamas rimtai.“ - Donaldas Tuskas, Lenkijos ministras pirmininkas

Skaičiai ir faktai

Biudžeto diskusijose minimi Parlamento vertinimai rodo, kad internetinių azartinių lošimų mokestis galėtų generuoti nuo 2 iki 4 milijardų eurų per metus. Tačiau konkretus mokestis ar jo struktūra dar nėra sutarti. Tusko gimtojo rinkos Lenkijoje kontekstas pabrėžia, kodėl tai yra jautrus klausimas operatoriams. Lenkija šiuo metu taiko 12 procentų apyvartos mokestį sporto lošimams, o tai yra vienas didžiausių Europoje. „H2 Gambling Capital“ duomenys rodo, kad bendros sporto lošimų bendrosios lošimų pajamos (GGR) Lenkijoje 2026 m. siekė 1,62 mlrd. eurų, remiantis prognozuojama 5,07 mlrd. eurų apyvarta. Dėl didelių mokesčių Lenkijoje jau susidarė didelės maržos, apie 32 proc., nes operatoriai stengiasi kompensuoti didelę fiskalinę naštą.

Kontekstas

Nepaisant kai kurių lyderių politinio entuziazmo, kelias iki ES masto azartinių lošimų mokesčio yra kupinas teisinių ir politinių kliūčių. Mokestinis apmokestinimas išlieka valstybėms narėms priklausančia suverenia problema, o bet koks ES pajamų sistemos pakeitimas reikalauja vieningo Tarybos pritarimo. Be to, kiekviena valstybė narė turi patvirtinti sprendimą pagal savo nacionalines konstitucines procedūras. Pramonės lošimų pramonei pagrindinis susirūpinimas yra galimybė papildomai apmokestinti virš esamų nacionalinių muito mokesčių. Tai ypač aktualu rinkose, tokiose kaip Vokietija, kur 2021 m. Valstybės lošimų sutartis (GlüStV 2021) jau sukūrė sudėtingą ir didelius mokesčius turinčią aplinką.

Kodėl tai svarbu Vokietijos žaidėjams

Vokietijos žaidėjams ES mokesčiai galėtų tiesiogiai paveikti jų žaidimo patirtį. Vokietijos rinką griežtai reguliuoja GGL (Bendri valstijų azartinių lošimų tarnyba), kurioje per LUGAS sistemą nustatytas 1000 eurų mėnesinis įmokų limitas visose platformose ir 1 euro limitas už vieną virtualių lošimų automatų sukimą. Jei būtų įvestas papildomas ES mokestis, licencijuoti operatoriai, norėdami išlaikyti pelningumą, galėtų būti priversti sumažinti išmokėjimo koeficientus arba sumažinti bonusų pasiūlymus. Tai netikėtai galėtų paskatinti žaidėjus kreiptis į nelegalias užjūrio svetaines, kurios nesilaiko ES mokesčių įstatymų ar Vokietijos žaidėjų apsaugos standartų, taip pakenkiant pagrindiniam GlüStV 2021 tikslui – rinkos kanalizavimui.

Ką tai reiškia GGL licencijuotiems kazino

Operatoriai, turintys GGL licenciją, jau susiduria su reikšmingomis atitikties išlaidomis. Naujas ES mokestis būtų dar viena finansinė kliūtis jau ir taip riboto pelno aplinkoje. Europos kazino asociacijos generalinis sekretorius Hermannas Pammingeris pastebėjo, kad valdyti didelius mokesčių naštus, nepakenkiant vartotojų patirčiai, beveik neįmanoma. Jei ES pridės mokesčių sluoksnį virš Vokietijos apyvartos mokesčio už lošimų automatus ir pokerį, teisėtų operatorių konkurencinis pranašumas prieš juodąją rinką toliau mažės. Pramonė atidžiai stebės, ar Tusko pasiūlymas sulauks pakankamai palaikymo, kad įveiktų aukštą vienbalsio pritarimo Briuselyje slenkstį.