Italijos valdžios institucijos konfiskavo 25 mln. eurų po įtariamos sukčiavimo nutrinamomis loterijos kortelėmis schemos

Romoje kilo didelis skandalas, susijęs su populiariosiomis „Gratta e Vinci“ nutrinamomis loterijos kortelėmis. Italijos finansų policija „Guardia di Finanza“ ėmėsi veiksmų prieš penkis buvusius licencijuoto azartinių lošimų operatoriaus darbuotojus. Šie asmenys įtariami piktnaudžiavę privilegijuota prieiga prie įmonės IT sistemų, kad nustatytų laimingus bilietus dar prieš jiems patenkant į prekybos vietas. Tyrimas sutelktas į kaltinimus, kad įtariamieji sąmoningai pakenkė loterijos atsitiktinumo principui.

Pranešama, kad įtariamieji veikė strategiškai. Užuot patys pirkę bilietus, jie organizavo giminaičių ir draugų tinklą, kuris įsigydavo nustatytus laimingus bilietus įvairiose prekybos vietose visoje Italijoje. Šis metodas buvo skirtas užmaskuoti ryšį tarp įmonės viduje dirbančių asmenų ir laimėtų pinigų. Pati koncesininkė įmonė nėra kaltinama neteisėta veikla, nes sukčiavimas tariamai buvo vykdomas individualiu lygmeniu piktnaudžiaujant vidiniais prisijungimo duomenimis. Tačiau šis atvejis kelia rimtų klausimų dėl visos pramonės sąžiningumo.

Skaičiai ir faktai

Proceso centre yra keturios konkrečios nutrinamos kortelės, kurių bendra laimėjimų vertė siekia 24 mln. eurų. Dviejuose iš šių bilietų buvo 7 mln. eurų vertės prizai, o kituose dviejuose – po 5 mln. eurų. Vykdydama reidus, „Guardia di Finanza“ konfiskavo daugiau nei 25 mln. eurų vertės turto. Tyrėjų teigimu, tai apima 25 nekilnojamojo turto objektus, daugybę motorinių transporto priemonių bei įvairias banko sąskaitas ir finansines atsargas.

Institucijos pabrėžia, kad šis konfiskavimas yra būtinas siekiant sušvelninti galimus Italijos valstybės iždo nuostolius. Žala vertinama ne tik kaip privatus sukčiavimas, bet ir kaip išpuolis prieš viešąjį finansų administravimą. Penkiems įtariamiesiems dabar gresia baudžiamasis persekiojimas ir atskaitomybės procedūros. Teismas netrukus peržiūrės, ar taikomos prevencinės priemonės turi likti galioti visa apimtimi, ar turi būti pakeistos.

Kontekstas

„Gratta e Vinci“ bilietų patikimumas pagrįstas tuo, kad niekas negali žinoti pagrindinio prizo vietos iki pat pirkimo momento. Dabartinis atvejis atskleidžia, kad darbuotojai, turintys administracines teises, matyt, sugebėjo manipuliuoti serverio duomenimis arba juos peržiūrėti, kad apeitų atsitiktinumo sistemą.

„Tyrimas pabrėžia veiksmingos priežiūros ir vidinės saugumo kontrolės svarbą šalies azartinių lošimų pramonėje.“ – Stephenas Welchas, „iGaming.news“ reklamos vadovas

Be to, prekybos asociacija „EGP-FIPE“ dar birželio mėnesį įspėjo, kad Italijoje susidariusi reguliavimo aklavietė silpnina teisėtą sektorių. Nors šie įspėjimai daugiausia buvo susiję su nacionalinių reformų trūkumu, dabartinis skandalas rodo, kad techninės spragos gali tiesiogiai skatinti nusikalstamą veiklą.

Kodėl tai svarbu Vokietijos žaidėjams

Vokietijos žaidėjams šis įvykis yra svarbus priminimas būti atsargiems, nors jis ir įvyko užsienyje. Vokietijoje rinką griežtai reguliuoja 2021 m. Valstybinė azartinių lošimų sutartis (GlüStV 2021). Kiekvienas, dalyvaujantis loterijose ar internetiniuose kazino šioje šalyje, privalo užtikrinti, kad teikėjas būtų įtrauktas į Jungtinės azartinių lošimų priežiūros tarnybos (GGL) patvirtintų subjektų sąrašą. Tokiems licencijuotiems teikėjams taikomi itin griežti IT saugumo auditai, skirti būtent tam, kad būtų išvengta Italijoje matytų sukčiavimo schemų.

Be to, Vokietijos sistema su 1000 eurų mėnesiniu įnašų limitu ir LUGAS centrine duomenų baze užtikrina apsaugos mechanizmą nuo nekontroliuojamų išlaidų ir garantuoja valstybės vykdomą teikėjų sąžiningumo priežiūrą. Žaidimas nelegaliose MGA ar Curacao licenciją turinčiose svetainėse kelia žymiai didesnę manipuliacijų riziką, nes Vokietijos institucijos jų neprižiūri. 1 euro už sukimą limitas lošimo automatams ir griežtas azartinių lošimų formų atskyrimas yra papildomos priemonės, užtikrinančios sąžiningą žaidimą Vokietijoje.

Ką tai reiškia GGL licenciją turintiems kazino

Vokietijos kazino, turintys GGL licenciją, turi vertinti šį atvejį kaip įspėjamąjį signalą sugriežtinti savo vidinius prieigos protokolus. GGL jau dabar reikalauja išsamios atsitiktinių skaičių generatorių (RNG) dokumentacijos ir sertifikavimo. Tačiau Italijos atvejis rodo, kad pažeidžiamumas buvo ne pats RNG, o prieiga prie logistikos ir prizų duomenų bazių. GGL licenciją turintys operatoriai privalo užtikrinti, kad jautrios IT infrastruktūros atžvilgiu būtų griežtai laikomasi keturių akių principo. Privilegijuota prieiga, suteikiama pavieniams darbuotojams, kaip tai matyt buvo įmanoma Italijoje, pagal Vokietijos sertifikavimo standartus būtų beveik neįsivaizduojama, nes institucija reikalauja reguliarių IT saugumo auditų.